PATVIRTINTA
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
2015 m.gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-138
(redakcija 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-313)
(redakcija 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T11-52)

MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
Aprašas taikomas nustatyti mokėjimo dydį už tas socialines paslaugas, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Skyrius) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
2.Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
Jeigu asmuo (šeima) neturi finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas, už jas moka (iš dalies moka) asmens artimieji giminaičiai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis jais ir juos išlaikyti, arba kiti suinteresuoti asmenys.
3.Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška ir negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Jei asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis paslaugomis ne visą mėnesį, už socialines paslaugas mokama proporcingai teikiamų paslaugų dienų skaičiui.
4.Asmens (šeimos) ir socialinių paslaugų įstaigos teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas nustatomos rašytine šias paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jam atstovaujančio asmens (globėjo, rūpintojo ir kt.) ir socialinių paslaugų įstaigos sutartimi. Sutartyje privalo būti nustatyti asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas tvarka ir konkretūs dydžiai pinigine išraiška.
5.Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai:
5.1. asmens (šeimos) pajamos;
5.2. asmens (šeimos), turtas, išreikštas pinigais;
5.3. asmens suaugusių vaikų, kitų artimųjų, giminaičių piniginės lėšos;
5.4. kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos.
6.Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka.
7.Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) yra nustatytas.
8.Šiame Apraše vartojamos sąvokos (2021-02-25 Nr. T11-52 redakcija):
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
Laikino atokvėpio paslauga – trumpalaikės specialiosios socialinės priežiūros ir (arba) socialinės globos paslaugos, teikiamos vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenims su negalia (toliau – Tikslinė grupė), kuriuos namuose augina, prižiūri ir (ar) globoja (rūpina) kartu gyvenantys šeimos nariai, artimieji, kurie laikinai dėl tam tikrų priežasčių negali jais pasirūpinti.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas
9.Įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) įteikiama užpildyta šio įvertinimo forma. Formą tvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

II SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

10.Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos socialinę globą ar trumpalaikę socialinę globą, ar jo globėjas, (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas  šio Aprašo III dalies 21 punkte.
11.Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, išvardytas šio Aprašo 21 punkte o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir turimą turtą, nurodytą 33 punkte.
12.Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu užpildydamas prašymą–paraišką (toliau – Prašymas) socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
13.Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės administracijos Skyrius pagal seniūnijos arba socialinių paslaugų įstaigos socialinio darbuotojo nustatytą socialinių paslaugų poreikį.
14.Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo metu, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
15.Tais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Skyrius turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
16.Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
17.Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai:
17.1. asmuo (šeima) gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra patiriantis socialinę riziką, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
17.2. asmuo (šeima) atleidžiamas nuo mokėjimo ar sumažinamas mokestis už socialines paslaugas šio Aprašo VII dalyje numatytais atvejais ir sąlygomis;
17.3. asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
18.Seniūnijos, socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, finansinių šaltinių pasirinkimo, mokėjimo už socialines paslaugas klausimais.
19.Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša Skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
20.Skyrius turi teisę asmens (šeimos) finansines galimybes iš naujo vertinti:
20.1. gavęs informaciją iš socialinių paslaugų įstaigos apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką –  ne vėliau kaip per 3 mėnesius;
20.2. gavęs informaciją iš socialinių paslaugų įstaigos apie turto pokyčius per ilgalaikės socialinės globos gavimo laiką – ne vėliau kaip per vienerius metus;
20.3. savo ar socialines paslaugas teikiančios įstaigos iniciatyva.

III SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

 
21.Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
21.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
21.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
21.3. individualios veiklos pajamos;
21.4. autorinis atlyginimas;
21.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai;
21.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą; užsienio valstybių pensijos);
21.7. valstybinės šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
21.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
21.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
21.10. palūkanos;
21.11. dividendai;
21.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (jos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos);
21.13. vaiko išlaikymo lėšos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą;
21.14. turto nuomos pajamos;
21.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
21.16. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą;
21.17. stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
21.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
21.19. socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
22.Šio Aprašo 21 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
23.Pajamas, numatytas šio Aprašo 21.1–21.5, 21.9–21.12 ir 21.14–21.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
24.Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
25.Duomenis apie šio Aprašo 21.6, 21.8, 21.13 ir 21.18 papunkčiuose nurodytas pajamas Skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš pateiktų pažymų.
26.Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 21.1–21.20 papunkčiuose.
27.Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 21.1–21.6 papunkčiuose.
28.Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
29.Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
30.Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

IV SKYRIUS

ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS

31.Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
32.Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:
32.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius);
32.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
32.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
32.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
32.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
32.6. piniginės lėšos.
33.Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 32 punkte nurodytą turtą.
34.Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 32 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.
35.Tais atvejais, kai asmeniui 32 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
36.Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
36¹. Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.
37. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo-gavimo sutartį, kurią sudaro Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su valstybės įmone Registrų centru.
38.Informaciją apie turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašyme–paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie Prašymo pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kt.).
39.Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų apie turtą teisingumą.
40.Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų.
41.Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
42.Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.
43.Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
44.Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

45.Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, kurios prilyginamos valstybės remiamų pajamų dydžiui (toliau – VRP).
46.Nemokamai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo.
47.Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (sociokultūrines paslaugas, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo bei kitos paslaugos) paslaugų gavėjai moka pagal teisės aktais patvirtintas mokėjimų formas: sąskaitas faktūras, pinigų gavimo kvitus ir pan.
48.Nemokamai visos bendrosios paslaugos teikiamos:
48.1. asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą;
48.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
49.Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
50.Mokestis už bendrąsias socialines paslaugas imamas po paslaugos suteikimo pagal Savivaldybės tarybos nustatytą bendrųjų socialinių paslaugų kainą.
51.Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydžiai:

52.Asmuo (šeima) moka visą bendrosios paslaugos kainą, jei ji yra mažesnė už nustatytą mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydį.

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SPECIALIĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

PIRMAS SKIRSNIS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
53.Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, kurios prilyginamos VRP dydžiui.
54.Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų.
55.Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 15 procentų šeimos pajamų.
56.Socialinė priežiūra teikiama nemokamai:
56.1. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra patiriantis socialinę riziką, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
56.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
56.3. šeimoms patiriančioms socialinę riziką ir jų vaikams;
56.4. vaikams patiriantiems socialinę riziką;
56.5. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 7 pirmąsias kalendorines dienas;
56.6. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti.
57.Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens  (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.
58.Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo ar mokestis už socialinę priežiūrą gali būti sumažintas šio Aprašo VII dalyje numatytais atvejais.
59.Mokestis už socialinę priežiūrą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku.
60.Nesuteikus paslaugų, mokėjimo už socialinę priežiūrą pinigai grąžinami paslaugų gavėjui.
61.Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydžiai asmeniui:

ANTRAS SKIRSNIS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
62.Pagalbos pinigai gali būti skiriami šiems asmenims ar šeimoms:
62.1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos gyventojams, gyvenantiems kaimo vietovėse, kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais;
62.2. šeimai globojančiai (besirūpinančiai) vaiką(-us), kuriam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje teikimu buvo nustatyta globa (rūpyba);
62.3. budinčiam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą).
63.Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.
64.Paslaugų keitimo į pagalbos pinigus būtinybę, pagrįstumą ir trukmę pagal seniūnijos socialinio darbuotojo pateiktus dokumentus svarsto Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisija.
65.Sprendimą dėl pagalbos pinigų mokėjimo, mokėjimo trukmės ir nutraukimo priima Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas.
66.Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas vaikus globojančiai šeimai, asmeniui (šeimai) nutraukiamas. Nutraukus skirtų pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas priima sprendimą šiuos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
67.Pagalbos pinigų suma:
67.1. pagalbos pinigų suma, skiriama pagal už šio Aprašo 62.1. punktą, negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurių poreikis nustatytas asmeniui (šeimai), kainą;
67.2. pagalbos pinigų suma, skiriama pagal šio Aprašo 62.2 ir 62.3 punktus, diferencijuojama atsižvelgiant į vaikų globojamų (rūpinamų) šeimoje ar prižiūrimų budinčio globotojo skaičių ir amžių:
67.2.1. už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, ̶  3 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio per mėnesį;
67.2.2. už du vaikus – 5 BSI dydžio per mėnesį;
67.2.3. už tris ir daugiau vaikų – 8 BSI dydžio per mėnesį;
67.2.4. už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą vaiką iki 3 metų papildomai 1 BSI dydžio išmoką per mėnesį
68.Pagalbos pinigų dydis per mėnesį apskaičiuojamas pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį ir laiką, reikalingą toms paslaugoms atlikti – mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą.
TREČIAS SKIRSNIS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ GLOBĄ
69.Mokėjimo už socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į:
69.1. asmens (šeimos) finansines galimybes, jei teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa;
69.2. asmens finansines galimybes ir turtą, jei teikiama ilgalaikė socialinė globa;
70.Mokėjimą už dienos socialinę globą sudaro:
70.1. asmens pajamos:
70.2. Savivaldybės lėšos, skiriamos likusiai paslaugos daliai finansuoti;
70.3. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos, skiriamos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti. Šios lėšos įstaigoms, teikiančioms dienos socialinę globą asmeniui su sunkia negalia, pervedamos proporcingai suteiktų paslaugos dienų skaičiui.
71.Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei;
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi. Maitinimo išlaidų dydžius tvirtina Savivaldybės taryba;
72.Asmuo gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už dienos socialinę globą ar jis gali būti sumažintas šio Aprašo VII dalyje numatytais atvejais;
73.Mokestis už dienos socialinę globą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku;
74.Mokėjimo už dienos socialinę globą institucijoje dydžiai:
74.1. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai:

74.2. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis sudaro 10 proc. asmens pajamų;
74.3. asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai:

75. Mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydžiai:(2021-02-25 Nr. T11-52 redakcija)
75.1. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis turi būti proporcingas teikiamų dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų trukmei;
75.2. vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai:

75.3. asmens, gyvenančio šeimoje, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis turi būti proporcingas teikiamų dienos socialinės globos asmens namuose paslaugų trukmei;
75.4. asmens, gyvenančio šeimoje, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydžiai:

76.Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą:
76.1. Mokėjimą už trumpalaikę socialinę globą sudaro:
76.1.1. asmens pajamų dalis. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi. Maitinimo išlaidų dydžius tvirtina Savivaldybės taryba;
76.1.2. valstybės lėšos. Nustatytas mokėjimas už socialinę globą įstaigai padengiamas iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti socialinei globai asmenims su sunkia negalia ir globos (rūpybos) išmokoms finansuoti vaikams, likusiems be tėvų globos;
76.1.3. Savivaldybės lėšos. Jei nepakanka asmens lėšų mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą įstaigoje, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė. Maksimalų trumpalaikės socialinės globos išlaidų vienam Klaipėdos rajono gyventojui dydį nustato Savivaldybės taryba;
76.2. mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei;
76.3. nemokamai teikiama trumpalaikė socialinė globa:
76.3.1. 30 kalendorinių dienų krizių atvejais, kai suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą ar kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
76.3.2. likusiam be tėvų globos vaikui ir vaikui, patiriančiam socialinę riziką.
76.4. Mokestis už trumpalaikę socialinę globą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku.
77.Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą:
77.1. asmens pajamų dalis: Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti;
77.2. asmens turto, viršijančio normatyvą, vertės dalis. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, bet ne daugiau nei paslaugos kaina;
77.3. valstybės lėšos: Nustatytas mokėjimas už socialinę globą įstaigai padengiamas iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti – socialinei globai asmenims su sunkia negalia ir globos (rūpybos) išmokoms finansuoti vaikams, likusiems be tėvų globos;
77.4. Savivaldybės lėšos. Jei asmens lėšų mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą įstaigoje nepakanka, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė. Maksimalų ilgalaikės socialinės globos išlaidų vienam Klaipėdos rajono gyventojui dydį nustato Savivaldybės taryba;
77.5. kitos lėšos (asmens santaupos, artimųjų, giminaičių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, labdaros ir kt.).
78.Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
79.Savivaldybė pasilieka teisę pirkti pigesnę ilgalaikės socialinės globos paslaugą kitoje stacionarios globos įstaigoje kai 77.1-77.5 papunkčiuose išvardintų lėšų sumokėti už ilgalaikę socialinę globą asmens pasirinktoje įstaigoje nepakanka.
80.Ilgalaikė socialinė globa teikiama nemokamai:
80.1. likusiam be tėvų globos vaikui;
80.2. vaikui, patiriančiam socialinę riziką.
81.Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
82.Mokestis už ilgalaikę socialinę globą mokamas už einamąjį mėnesį socialinių paslaugų įstaigos nustatytu laiku.
KETVIRTAS SKIRSNIS (2021-02-25 Nr. T11-52 redakcija)
MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ
83.Teikiant laikino atokvėpio paslaugą, vadovaujamasi Savivaldybės tarybos patvirtintomis pagalbos į namus, dienos socialinės globos, bei trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainomis. Ne Savivaldybei pavaldžiose įstaigose laikino atokvėpio paslaugos teikimo kainą nustato jos teikėjas.
84.Tikslinės grupės asmenų mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis ir tvarka nustatomi vadovaujantis šio aprašo VI skyriaus pirmo ir trečio skirsnių nuostatomis.
85.Jei Tikslinės grupės asmuo laikino atokvėpio paslaugos, organizuojant trumpalaikę socialinę globą teikimo metu gauna ir dienos socialinę globą ar kitas mokamas paslaugas, kurias teikiant užtikrinama jo priežiūra ar globa, valandos, praleistos teikiant dienos socialinės globos ar kitas anksčiau išvardytas paslaugas, neįskaičiuojamos nustatant už laikino atokvėpio paslaugą mokesčio dydį ir paslaugos teikimo trukmę.
86.Jei laikino atokvėpio paslauga teikiama Tikslinės grupės asmens namuose, Tikslinės grupės artimieji aprūpina Tikslinės grupės asmenį maisto produktais, medikamentais, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, reikalingomis Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti, bei skiria lėšų paslaugos teikimo laikotarpiui nenumatytoms išlaidoms (būtinoms priemonėms ir paslaugoms Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti). Darbuotojas atsiskaito už nenumatytas išlaidas ir Tikslinės grupės artimiesiems pateikia nenumatytų išlaidų sąrašą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pirkimo čekius, kvitus ar kt.).“

VII SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS AR MOKĖJIMO DYDŽIO SUMAŽINIMAS

87.Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą Savivaldybės Socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu.
88.Asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą atvejai:
88.1. socialinių paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti;
88.2. socialinių paslaugų gavėjai nėra perleidę savo turto, nurodyto 33 punkte, vaikams ar kitiems artimiesiems giminaičiams, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis ir išlaikyti savo artimuosius;
88.3. socialinių paslaugų gavėjai neturi piniginių lėšų bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose;
88.4. kitais atvejais dėl objektyvių priežasčių, pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus ir nurodžius svarbias priežastis.
89.Tais atvejais, kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas, nurodytas Aprašo 32 punkte, yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės; žemė pelkėta, labai toli nuo socialinės infrastruktūros; transporto priemonė labai sena, nenaudotina ir pan.), asmuo Socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu gali būti atleidžiamas nuo turto vertės mokesčio ar šis mokestis sumažinamas.
90.Socialinių paslaugų gavėjai iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros, dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas) terminuotai, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
91.Asmuo (šeima) dėl atleidimo ar mokėjimo dydžio sumažinimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą ir pateikia rašytinį prašymą.
92.Seniūnijos ar socialinių paslaugų įstaigos atsakingas darbuotojas patikrina socialinių paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo patikrinimo aktą ir kartu su išvada dėl dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas pateikia Skyriui.
Skyriaus atsakingas specialistas esant reikalui papildo dokumentus išrašais iš turimų duomenų bazių ir prašymą teikia svarstyti Socialinės paramos teikimo komisijai.
93.Sprendimą dėl asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas priima Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas Socialinės paramos teikimo komisijos  teikimu.
94.Priėmus sprendimą asmenį atleisti ar sumažinti mokėjimą už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų Savivaldybės biudžetui valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti socialinei globai asmenims su sunkia negalia.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

95.Savivaldybės administracijos Skyrius atsako už teisingą ir pagrįstą asmens mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas nustatymą.
96.Šio aprašo įgyvendinimo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

__________________________